įvirsti

įvir̃sti intr. 1. N, K, Š, Rtr, KŽ, DŽ¹, Antz, Kp, Kvr, Lb, LKT363(Rdš), Pv, Lnk, Žr, Kl, Vkš virstant patekti į vidų, įgriūti, įkristi (ppr. netyčia): Duobė buvo, ir įvirtáu LKT120(Pgr). Mama paslydo ir įvirto į upelę ir nuskendo Ktč. Vaikas tas jos prigėrė dvejų metų, į prūdą įvir̃to Vdk. Kaip ejo ir įvirto vonion, pilnon liespienio, ir parejo visas pienuotas Slm. Regi, patamsin an kiaulių lovio užsigramazdojo [vaikas] ir in lovį invir̃to Lš. Vištą govė ir invir̃to šulnin Arm. Akin [pelkėje] invir̃to karvė Arm. Baisu, kad neinvirstáu [griovin] Rud. Vežimas įvir̃to į purvyną J. Tas paklydęs kelė[je] žiemos laike sušalė, ans į ravą įvirtęs prigėrė M.Valanč. Sako: – Tėvali, įvir̃tęs arklys susiedo į griovį Dr. | Į viedrus įvirtáu (ant kibirų) End. ^ Invir̃to kap vargas (toks raudonmargis vabalas) buzon Pls. Invir̃tęs klanan, sausas nepaskelsi Rod. Kas kitam duobę kasa, tas pats į ją įvirs Grž. Aš kaip į ugnį įvirtáu, tiek išraudonavau Žd. ║ lūžtant, linkstant patekti į ką: Vidija (upelis) tą ąžuolą apipūdė – intvir̃tęs buvo Nmj. Aržuolai kyšo iš Nemuno įvir̃tę, apipuvę, juodi Sdr. Sapnuoju: linko linko medys ir šiteip kieman ir įvir̃to PnmR. ║ prk. patekti, pakliūti į kokią (ppr. nemalonią) padėtį: Kitą užjausdamas, pats nelaimėn invirsì Šmn. Srėbė, kol į ligas įvir̃to (pasiligojo) Krš. 2. Rtr, Kp, Krž virstant įsėsti, atsigulti: Potinginis toks, ulžis, jam rūpėjo į tą lovą įvir̃sti Šll. Kap invir̃s lovon, tai kap šulas Pv. Tiktai tenkinsys į lovą beįvir̃tęs, o valgio nebreikėjo beminavoti Rnv. Boba įvirto an ratus ir nuvažiavo Rm. Invir̃st invirtaũ vežiman kap jovalas (sudribusi), o išlipau jau lengviai Pv. Skruzdėlyne šernas invir̃tęs i guli Klt. ^ Ne savo rogėse invir̃tęs (nemėgstamą darbą dirbdamas) stena Tr. 3. NdŽ, DŽ¹, Rm, Klt, Ml, Krš, Lnk, Yl, Vkš, Krž netikėtai smarkiai, greitai įeiti, įvažiuoti, įsiveržti, įpulti: Duris, sako, pradariau, ir įvir̃to toks žmogus sušalęs, apledytas Šv. Nukinkęs arklį Julijonas įvirsta pirkion, visas snieguotas, paraudusia nosim L.Dovyd. Su durim įvirtęs trobos prieblandon, kaip apžlibęs mirkčiojo ir nieko nematė M.Katil. Žiūri – durys atsidarė, ir vidun įvirto kūliu jojo mylima tetulė K.Bink. Gryčion kūlvertomis įvirto ūkininko sūnus kuprius J.Sav. Piršliai kur įvir̃s, visa soda už liežuvių (apšneka peršamąją) Eig. Įvirto kaip cigonas į pirtį LTsV131(Plt). | Dabar gerkim tuos dulkių debesis, įvirstančius nuo gatvės I.Simon. Kad duris atadarai, tai kūliu įvir̃sta musios Slm. 4. Rtr įdubti, įgriūti (į vidų): Pẽčiai yra įvir̃tę, reik dar grindų, reik dar sienas kaip ten taisyti Als. Įvir̃to duobė [laidojant], tujau i kitas myrius Krš. | Įvirtusios plonos [beždžionių] lūpos – yra tai ne žmogaus privalumai Blv. 5. Trgn, Slk, Klt pradėti (amžiaus metus): Į pusę amžiaus įvirstì, turi kitaip versties Šv. Aštunton invir̃tęs, iš kur tos sveikatos Žmt. Aštuntą pabaigiau jau, jau devintan [dešimtin] anvirtaũ Ml. Jau devinton dešimtin invirtaũ, ko gi iš manę norėt Str. Jau seniutė devinton invir̃tus Dgč. Šimtan invir̃tęs (eina 91 metus) kvošinėja kap galvon daužtas Drsk. Matai, į šimtą įvir̃tusi, o buvo visumet sudžiūvusi, škrobla Krš. 6. prk. atsirasti, pasireikšti: Geriau, kad tokia mada įvirstų, kad nereikėtų žanijantys dalių duoti Plt. | Jegu [du] neįvir̃sta, tai da gauna stipendiją Slm.

◊ į metùs įvir̃sti pasenti: Įvir̃to į metùs, senas velnias Krš.

į (kieno) pė́das įvir̃sti kieno dalią patirti: Išsisuksma į žydų pėdas neįvirtę Šts.

\ virsti; antvirsti; apvirsti; atvirsti; įvirsti; išvirsti; nuvirsti; pavirsti; parvirsti; pervirsti; pievirsti; pravirsti; privirsti; razvirsti; suvirsti; užvirsti